- bizalinti
- bìzalinti, -ina, -ino šnek. 1. tr. brūžinti, trinti: Stalą bìzalina su peiliu Kls. Nebìzalink geležių – mane visą krato Rod. 2. intr. prastai griežti: Kur ten išsišoksi – pirkia didelė, jaunimo daug, kad vos girdėjosi, kaip muzikantas bìzalina Dbč. 3. tr. prk. krimsti, niekinti, pjauti: Mane visą dieną bìzalina Kls. \ bizalinti; atbizalinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
